prinoda

×prinodà (brus. пpынaдa) sf. (2), prìnoda (1) 1. vilionė, patrauka, prievilas: Ežeras šiemet tik prinodà (ne vienas jame nuskendo) Dglš. 2. scom. viliojantis, patrauklus žmogus, žavi mergina: Ar neturi anas jau prìnodos, kad kasnakt ateina dvyliktą Arm. To prinoda nei kaip neatsitraukia Slk. 3. Grv maita.